prėsmas

prė́smas sm. (3), prė̃smas (2) žr. prėslas: 1. Aln Krauja rugius prėsmañ Mšg. Prėsmais krauja rugius klojime J. Šiemet prėsmaĩ pilni Glv. Koki prė̃smai buvo miežių, rugių! Dkšt. Apatinis prėsmas visada atidrėkęs, užtat ir nesikulia Paį. Nutrotijau vainikėlį in dvarelio prėsmelio (d.) Gdr. 2. Dobras (geras, didelis) malkų prėsmas išimtas Krč. 3. Kas čia užtvert šitas prėsmẽlis, ale tingit! Vlk. Dar liko vienas prėsmas tvoros nebaigtas tverti Ldk.